Kodėl stebuklinguose DI SEO prompt’uose iš tiesų nėra nieko stebuklingo
Kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose matau naujus postus su pažadu: „nukopijuok šį prompt’ą į Claude/ChatGPT ir jis padarys viską, ką daro SEO agentūra ar specialistas – ir visa tai NEMOKAMAI!!!.” Savaime suprantama, šį prompt’ą lydi viral muzikinis takelis, jis sulaukia 500+ patiktukų, dešimčių komentarų ir t.t. Suprask, „žaidimas pasikeitė ir screenshot’as su ilgu DI atsakymu, kuris atrodo labai įspūdingai pakeis tavo gyvenimą iš esmės”.
Kodėl stebuklinguose DI SEO Prompt’uose iš tiesų nėra nieko stebuklingo?
Išnagrinėjau pačius populiariausius socialinėje erdvėje esančius prompt’us. Ar tie viral tikrai taip veikia? Trumpas atsakymas – ne. Ilgas atsakymas – būtent apie tai šitas straipsnis.
Kas yra tas viral prompt’as ir kodėl jis taip plinta
Viral DI prompt’ai SEO tema ( kaip ir beja bet kuria kita tema, kad ir marketingo ar socialinių tinklų turinio strategijos ) turi vieną bendrą bruožą: jie atrodo gerai Instagram’ui ar bet kokiam kitam socialiniam turiniui. Trumpi, įtraukiantys, su skambiom antraštėm ir skambiu turiniu. Pavyzdžiui: „įsivaizduok kad esi pasaulinio lygio SEO ekspertas su 20 metų patirtimi. Sukurk GERIAUSIĄ, VISAPUSIŠKIAUSIĄ raktinių žodžių strategiją mano verslui.”
Kas čia negerai?
Tai parašyta taip, kad norėtum dalintis, o ne taip, kad veiktų.
Yra elementarus skirtumas tarp viral turinio ir jo naudingumo. Prompt’as, kuris veikia kasdieniame darbe, paprastai yra ilgas, kontekstinis, nuobodus ir labai specifinis. Tokiu niekas nesidalina socialiniuose tinkluose. P.s. pateiksiu pavyzdį gale straipsnio, įsitikinsite patys. Tačiau screenshot’as su dešimties žodžių prompt’u ir „kabinančiu” DI atsakymu – visiškai kita istorija.
Penkios struktūrinės klaidos, kurias turi kiekvienas viral prompt’as
1. Dekoratyvinė persona vietoj funkcinio vaidmens
„Tu esi pasaulinio lygio SEO ekspertas” – tai tiesiog skambi frazė, ne instrukcija. Atlikti tyrimai (Mollick ir kt., 2025; Zheng ir kt., 2024) rodo, kad ekspertų personų priskyrimas DI negerina faktinio tikslumo. Jei modelis jau turi žinias – persona jų geresnėmis nepadaro.
P.s. jei atliekate apmokymą, ir norite naudoti personą, viskas yra ok, bet pati iš savęs ji stebuklo nepadaro.
Tai nepaneigia fakto, kad vaidmenų apibrėžimas gali būti naudingas. Tačiau yra esminis skirtumas tarp:
- Dekoratyvinio vaidmens: „Tu esi SEO ekspertas” — nes tai tik etiketė, nieko nesakanti apie tai, kaip mąstyti
- Funkcinio vaidmens: instrukcijos, kuri nurodo, kokį metodologinį požiūrį naudoti, kokie apribojimai galioja, kaip atrodo geras ir blogas rezultatas
Viral prompt’ai kuriami naudojant tik pirmąjį tipą. Todėl jie ir tampa viral. P.s. kokie jie realiai būna jau paminėjau.
2. Jokio verslo konteksto
Kiekvienas rimtas SEO darbas prasideda nuo klausimų: koks verslas, kas yra tikslinė auditorija, kokie turimi/norimi raktiniai žodžiai, koks konkurencinis laukas, koks biudžetas, kokie tikslai ir panašiai.
Viral prompt’ai duodami paliekant tuščią laukelį: [JŪSŲ NIŠA] – kurį užpildo tas kas ruošiasi šį prompt’ą panaudoti. Ir štai, būtent tas kontekstas ir lemia rezultato kokybę. DI negali generuoti naudingos SEO strategijos nežinodamas, apie ką kalba. O prompt’o naudotojas, neturėdamas pakankamai žinių kokią info reikia pateikti, negali gauti tinkamo rezultato.
3. Nėra pavyzdžių, nėra kriterijų
Geriausi prompt’ai parodo, kaip atrodo geras rezultatas – su pavyzdžiais, standartais, vertinimo kriterijais. Viral prompt’ai to nedaro. Rezultatas? DI generuoja tai, kas statistiškai tikėtina pagal įvestus duomenis -t.y. generinį atsakymą, kurį jau gavo tūkstančiai kitų žmonių su tuo pačiu prompt’u. Primenu, mes jam gi nedavėme tinkamo konteksto ( žiūrėti punktą nr.2 )
4. Vienkartinis užklausimas ten, kur reikia įsitraukimo
Pirmas atsakymas yra juodraštis, ne galutinis produktas. Negalite tikėtis iš karto gauti tinkamą rezultatą, kai nei patys nesuvokiate ko klausiate nei apmokote DI. O ir gavus rezultatą, jei neturi žinių, iš kur žinote kad jis teisingas? Tikrinate Google?
5. Nesupratimas, ką gali daryti DI
Daugelis viral SEO prompt’ų prašo DI atlikti dalykus, kurių jis techniškai negali – „nuskenuok šias svetaines”, „atidaryti Chrome ir patikrinti konkurentų pozicijas”, „gauk tikslų paieškos dažnumą” „padaryk raktažodžių tyrimą” ir panašiai.
DI nėra duomenų bazė. Neturi prieigos prie Google Search Console, Ahrefs ar SEMrush. Negali realiuoju laiku indeksuoti svetainių ar tikrinti jūsų raktažodžių pozicijų. Tai ką jis gali? Sisteminti, analizuoti ir siūlyti sprendimus su tais duomenimis, kuriuos jam duodate Jūs.
Keturi dažniausi viral SEO prompt’ų tipai ir kodėl jie neveikia
„Sukurk 30 dienų turinio kalendorių, orientuotą į raktažodžius ir konversijas”
Tai skamba profesionaliai. Tačiau profesionalus turinio kalendorius SEO tikslais reikalauja:
- Realių paieškos dažnumo duomenų
- Turinio spragų analizės su tikrais konkurentų atrinktais duomenimis
- Esamo turinio pavyzdžių ir istorijos
- Sezoniškumo tendencijų
- Pirkėjų kelionės žemėlapio
Be šių duomenų, kalendorius bus gražus šablonas. Gerai suformatuotas, bet be jokio ryšio su tuo, ko iš tikrųjų ieško tavo auditorija.
„Peržiūrėk šį puslapį kaip Google komanda”
Čia yra du blogi dalykai viename prompt’e. Pirma, „Google komanda” kaip tokia kuri sėdi ir vertina svetaines neegzistuoja – Google Search yra visiškai automatizuota sistema. Antra, puslapio optimizavimas be realių duomenų: ko ieško vartotojai ir kaip elgiasi SERP konkurentai ir panašiai, tai kaip šaudymas užrištom akim. Vargu ar pataikysi.
Realus puslapio optimizavimas reikalauja vartotojų paieškos analizės, SERP konkurentų peržiūros, Core Web Vitals įvertinimo, konkrečių raktinių žodžių, kuriems puslapis turi būti optimizuotas. Čia mažiausiai ko reikia.
„Surask 20 labiausiai paklausių raktinių žodžių [paslaugai] [mieste]”
DI gali generuoti raktinių žodžių idėjas – tai daro pakankamai gerai brainstormingui. Tačiau skirtumas tarp „brainstorming sąrašo” ir „realių raktinių žodžių su paieškos dažnumu” kaip diena ir naktis.
Jau minėjau kad DI neturi prieigos prie duomenų tokių įrankių kaip Ahrefs ar SEMrush kurie turi puikias duomenų bazes su raktažodžių duomenimis. Todėl ir pateikti sąrašo su skaičiais negali.
„Suprojektuok vidinių nuorodų struktūrą, kuri maksimaliai padidintų teminį autoritetą”
Ši optimizavimo dalis man asmeniškai labai patinka. O štai ką reikia apie tai žinoti jums. Vidinių nuorodų optimizavimas reikalauja visiško svetainės pažinimo – kiekvieno URL, esamo nuorodų tinklo, anchor tekstų, scrawl depth, orphan puslapių ir taip toliau ir panašiai. Visa tai rodo specializuoti įrankiai tokie kaip Screaming Frog ar Sitebulb. Na, arba tokį sąrašą turime mes patys savo failuose. Šių funkcijų, AI neturi.
Kokie yra realūs rizikos veiksniai
Naudoti viral prompt’us profesionaliame darbe nėra ne tik kad neefektyvu, bet yra ir konkrečių rizikų:
Turinio copy-paste efektas: kada tūkstančiai žmonių naudoja tą patį prompt’ą, jų turinio struktūros sutampa. Google Helpful Content sistemos yra skirtos aptikti ir nuvertinti turinį, kuris neprideda nieko naujo bei neturi jokios pridėtinės vertės. Jei tavo turinio briefas buvo generuotas tuo pačiu prompt’u kaip konkurento, rezultatas struktūriškai yra dublikatas – net jei žodžiai skiriasi.
Haliucinacijos be patikrinimo: viral prompt’ai retai prašo DI patikrinti teiginius ar pripažinti neapibrėžtumą. Ekspertų personos dar labiau blogina situaciją – tyrimai rodo, kad persona-prompted modeliai yra labiau pasitikinčio tono, bet ne tikslesni.
Strateginis neatitikimas. Generinis prompt’as generuoja generinę strategiją. Joje nėra jūsų prekės ženklo pozicionavimo, auditorijos, konkurencinės aplinkos ar asmeninio balso. Tai ne strategija – tai šablonas.
Tai kas iš tiesų veikia:
Išanalizavus matau, kokių sąlygų nėra viral prompt’uose:
Specifikos ir konteksto: detalus fonas, apribojimai ir konkretūs pavyzdžiai nuosekliai gerina rezultatus. Tai yra vadinama „konteksto inžinerija”, kuri prieš tai buvo žinoma kaip „prompt inžineriją”.
Grandininės sąsajos: prašymas modelio samprotauti žingsnis po žingsnio pagerina tikslumą sudėtingose užduotyse.
Struktūrizuotų formatų: JSON, YAML ar XML struktūrizavimas kai kuriuose tyrimuose rodo pagerintą tikslumą iki 21%.
Nuoseklau tobulinimo: kelių etapų dialogas su grįžtamuoju ryšiu lenkia vienkartines užklausas beveik kiekviename išbandytame scenarijuje.
Taigi pabaigai, kaip atrodo profesionalaus Prompt’o struktūra
Vietoj „nukopijuok ir stebėk kas bus” — štai ko iš tikrųjų reikia:
<vaidmuo>
[Funkcinis apibrėžimas: operacinės instrukcijos, samprotavimo eiga,
apribojimai, vertinimo kriterijai]
<kontekstas>
[Foninis kontekstas, duomenys, dokumentai, konkurentų pavyzdžiai,
prekės ženklo gairės]
<užduotis>
[Konkretus rezultatas: formatas, apimtis, tikslas, auditorija]
<apribojimai>
[Tonas, ko vengti, ką pabrėžti, kiti apribojimai]
<pavyzdžiai>
[2–3 geri pavyzdžiai, 1 blogas pavyzdys su paaiškinimu]
<instrukcijos>
Samprotauk žingsnis po žingsnio. Pažymėk neaiškius teiginius.
Paklausk, jei reikia daugiau informacijos.
Manau jog sutiksite kad man pasidalinus štai tokiais prompt’ais Instagram’e jie nei atrodys gerai nei juolab taps viral. Todėl tokiais niekas ir nesidalina. Bet užtai tai veikia.
Išvada: konkurencinis pranašumas nėra viral prompt’as
86% SEO specialistų integravo DI į savo darbo procesus — kaip įrankį, ne kaip pakaitalą. Tame tarpe žinoma ir aš.
Esminis dalykas, kurį reikia suprasti: DI puikiai dirba su sinteze, analize ir mąstymu. Jis nekuria duomenų iš oro, negali nuskaityti svetainių be tinkamų įrankių ir negeneruoja tikslių raktinių žodžių metrikų be prieigos prie duomenų bazių.
Tikri duomenys + DI mąstymas = galinga kombinacija.
Kai SEO evoliucionuoja DI paieškos sistemų kryptimi, turinys, kuris bus cituojamas, bus grindžiamas unikaliu požiūriu, specifine patirtimi ir tikru autoritetu — o ne generuotas tuo pačiu prompt’u, kurį naudoja tūkstančiai ir be jūsų.
Jūsų konkurencinis pranašumas nėra prompt’as. Tai kontekstas ir specifinė informacija, kurią į jį įdedi.
Taigi, ar bijau kad DI pakeis mane kaip specialistą – NE. Ar bijau kad klientai išeis ir pakeis mano paslaugas į DI irgi NE. Žinote kodėl? Nes DI yra tik įrankis – o jie tam ir sukurti kad PADĖTŲ, o ne darytų darbus už Jus.
Šaltiniai:
- Mollick ir kt. (2025). Playing Pretend: Expert Personas Don’t Improve Factual Accuracy. SSRN.
- Zheng ir kt. (2024). When „A Helpful Assistant” Is Not Really Helpful. arXiv.
- DEJAN AI (2025). LLM-Based Search Volume Prediction.
- Sahoo ir kt. (2024). A Systematic Survey of Prompt Engineering. arXiv.
- Anthropic (2025). Prompting Best Practices: Claude 4 Models.
- Fiorelli, G. (2026). The Viral Prompt Myth Debunked. Advanced Web Ranking Blog.