Verslai skatinami registruotis dirbtinio intelekto platformose, patvirtinti savo tapatybę ir pateikti vis daugiau informacijos apie save. Mainais tikimasi didesnio matomumo. Tačiau ar prieš perduodami savo duomenis pakankamai dažnai paklausiame, kas juos gaus, kiek laiko saugos ir kam naudos?

Nuo šiol savo verslą galima užregistruoti „ChatGPT“. Apie tai jau rašiau įraše: „Businesses in ChatGPT“ – ar po registracijos jus jau minės DI?” Instrukcija paprasta: įrašykite įmonės pavadinimą, patvirtinkite domeną, el. paštą, telefono numerį ir tapatybę. Nepaneigsite, skamba kaip dar viena naudinga galimybė verslui. Tačiau ties tapatybės patvirtinimu atsiranda klausimas, kurio dažnai neapgalvojame: kodėl, norėdamas padidinti savo įmonės matomumą skaitmeninėje erdvėje, turiu pateikti ir asmens dokumentą?
Ir dar svarbiau – ar tikrai suprantu, kas su tais duomenimis vyks vėliau?
Verslo matomumas tampa nauja duomenų mainų forma
Ilgą laiką verslai siekė būti matomi „Google“. Tam kūrė svetaines, optimizavo turinį, registravo įmones kataloguose, kaupė klientų atsiliepimus. Žodžiu naudojosi SEO paslaugomis. Dabar prie šių kanalų prisideda dirbtinio intelekto platformos. Žmonės vis dažniau kreipiasi į DI ne tik ieškodami informacijos, bet ir prašydami konkrečių rekomendacijų. Kokį specialistą pasirinkti? Kur įsigyti produktą? Kuri įmonė teikia patikimas paslaugas?
Verslo registracija ChatGPT šiai dienai verslui reiškia naują konkurencinę aplinką. Todėl nenuostabu, kad galimybė tiesiogiai pateikti savo verslo informaciją „ChatGPT“ sulaukia dėmesio. Tačiau kiekviena tokia platforma tampa dar viena vieta, kuriai perduodame duomenis. Ir nors dalis jų yra vieša, kita dalis priklauso jau visai kitai kategorijai. Įmonės pavadinimas, svetainės adresas ar veiklos sritis nėra tas pats, kas asmens dokumentas, telefono numeris ar tapatybės patvirtinimo metu surinkti duomenys.
Šių duomenų naudojimui turėtų būti keliami skirtingi reikalavimai.
Kodėl verslo registracijai reikalingas asmens dokumentas?
„OpenAI“ pristatytoje „Businesses in ChatGPT“ sistemoje verslo atstovams gali būti taikoma tapatybės ir teisės atstovauti įmonei patikra. Tam naudojamos trečiųjų šalių tapatybės tikrinimo paslaugos, įskaitant „Persona“. Pats tapatybės patvirtinimo reikalavimas nėra neįprastas. Jis gali padėti apsisaugoti nuo situacijų, kai pašalinis asmuo apsimeta įmonės atstovu, perima jos profilį ar pateikia klaidingą informaciją.
Tačiau pagrįstas saugumo tikslas savaime neatsako į visus privatumo klausimus. Jeigu pateikiamas asmens dokumentas, svarbu žinoti, kokie jo duomenys surenkami, kas turi prieigą prie jų, kiek laiko jie saugomi ir kokiais atvejais perduodami kitoms organizacijoms. Dar vienas klausimas – ar visi renkami duomenys tikrai būtini konkrečiam tikslui pasiekti? Būtent čia prasideda ne technologinė, o teisinė ir etinė diskusija.
BDAR galioja ir dirbtinio intelekto laikais
Europos Sąjungoje asmens duomenų tvarkymui taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Vienas svarbiausių jo principų yra duomenų kiekio mažinimas. Paprastai tariant, organizacija turi rinkti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini konkrečiam, aiškiai apibrėžtam tikslui. Kitas svarbus principas – skaidrumas. Asmuo turi būti suprantamai informuojamas, kas ir kodėl tvarko jo duomenis. Todėl prieš pateikiant tapatybės dokumentą DI platformai verta išsiaiškinti ne tik tai, ar platforma patikima, bet ir kokios konkrečios duomenų tvarkymo sąlygos taikomos.
Ar dokumento kopija saugoma, ar naudojama tik patikrinimo metu? Ar duomenys perduodami už Europos ekonominės erdvės ribų? Koks jų saugojimo terminas? Kaip įgyvendinamos teisės susipažinti su duomenimis ir reikalauti juos ištrinti? Tai nėra kaltinimai konkrečiai platformai. Tai klausimai, kuriuos turėtume kelti bet kuriai organizacijai, prašančiai pateikti tokio pobūdžio informaciją, ypač kai registracijos tikslas susijęs su rinkodara ir verslo matomumu.
Ar mūsų pateikta informacija taps vieša?
Šioje vietoje svarbu nepainioti dviejų skirtingų procesų.
Vienas yra informacijos paskelbimas viešame verslo profilyje. Kitas – asmens duomenų tvarkymas registracijos ir tapatybės patvirtinimo metu.
Viešas verslo profilis gali būti skirtas tam, kad potencialūs klientai lengviau rastų informaciją apie įmonę. Tačiau tai nereiškia, kad tapatybės patvirtinimui pateikti dokumentai automatiškai tampa vieši ar pasiekiami kitiems „ChatGPT“ naudotojams.
Lygiai taip pat nereikėtų daryti priešingos prielaidos – kad visa pateikta informacija naudojama tik vieną kartą ir iškart sunaikinama. Tam reikalingas aiškus duomenų tvarkymo sąlygų patvirtinimas.
Dar vienas dažnai painiojamas klausimas – ar verslo registracijos duomenys naudojami DI modeliams mokyti? Vien iš to, kad duomenys pateikiami „ChatGPT“ aplinkoje, tokios išvados daryti negalima. Skirtingiems produktams, duomenų kategorijoms ir tvarkymo procesams gali būti taikomos skirtingos taisyklės. Todėl svarbu remtis konkrečiai verslo registracijai taikomais dokumentais, o ne bendromis prielaidomis apie tai, kaip veikia dirbtinis intelektas.
Tai kur rizika?
Didžiausia rizika gali būti ne technologija, o mūsų skubėjimas Naujos skaitmeninės galimybės dažnai sukuria spaudimą veikti greitai: registruokitės pirmieji, nepraleiskite galimybės, konkurentai jau ten, pasirūpinkite savo DI matomumu dabar ir panašus spaudimas bei raginimas.
Tokie argumentai rinkodaroje veikia. Tačiau jie gali paskatinti verslus priimti sprendimus neįvertinus visų aplinkybių. Ypač tada, kai nauja platforma siejama su konkurenciniu pranašumu, nors jo poveikis dar nėra aiškiai įrodytas. Šiuo atveju situacija dar įdomesnė.
„OpenAI“ nėra pažadėjusi, kad verslo profilio patvirtinimas automatiškai padidins jo rekomendavimo dažnumą „ChatGPT“ atsakymuose. Vadinasi, verslas gali pateikti informaciją ir atlikti tapatybės patvirtinimo procedūrą, tačiau negauti to rezultato, kurio tikėjosi. Žinoma, tai nereiškia, kad registracija nenaudinga. Ji gali padėti valdyti verslo informaciją ir suteikti papildomų matomumo analizės galimybių. Tačiau šias naudas reikia atskirti nuo nepatvirtintų pažadų apie geresnes rekomendacijas.
Ar ateityje už matomumą mokėsime vis didesniu duomenų kiekiu?
Čia, mano nuomone, prasideda platesnė diskusija. Šiandien verslui siūloma patvirtinti savo tapatybę ir pateikti informaciją vienoje DI platformoje. Rytoj panašių galimybių gali atsirasti daugiau. Kiekviena platforma gali turėti savo registracijos, patvirtinimo ir duomenų tvarkymo taisykles.
Ar tai reiškia, kad norėdami būti matomi skirtingose DI sistemose turėsime vis iš naujo įrodinėti, kas esame?
Kol kas tai atviras klausimas.
Tačiau jau dabar verta galvoti, kaip išvengti situacijos, kai verslo skaitmeninis matomumas tampa pernelyg priklausomas nuo atskirų technologijų bendrovių sprendimų. Juk verslo reputacija nėra vienos platformos nuosavybė. Ji kuriama per klientų patirtį, viešai prieinamą informaciją, ekspertinį turinį, nepriklausomus paminėjimus ir nuoseklų darbą. DI platformos gali padėti šią informaciją atrasti. Tačiau neturėtume pamiršti, kad tai yra tarpininkai tarp verslo ir potencialaus kliento.
O kuo daugiau galios suteikiame tarpininkams, tuo svarbiau suprasti jų taisykles.
Ar tikrai turime rinktis tarp privatumo ir matomumo?
Nemanau, kad tai turėtų būti pasirinkimas „arba, arba“. Verslai gali naudotis naujomis technologijomis ir kartu atsakingai vertinti duomenų apsaugą. Tam nebūtina atsisakyti DI įrankių ar vengti registracijos. Tačiau būtina suprasti, kokią informaciją perduodame ir kokią konkrečią naudą už tai gauname.
Prieš registruojant verslą naujoje DI platformoje verta įvertinti jos patikimumą, duomenų tvarkymo sąlygas, prašomų duomenų būtinumą ir realias funkcijų galimybes.
Ir svarbiausia – nepriimti sprendimo vien dėl baimės atsilikti nuo konkurentų. nes technologijų pasaulyje naujovės atsiranda greičiau, nei spėjame įvertinti ilgalaikes jų pasekmes.
Norėti, kad dirbtinis intelektas rekomenduotų mūsų verslą, yra suprantama. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad dėl matomumo esame pasiruošę pateikti bet kokius duomenis, neuždavę nė vieno klausimo.
Galbūt šiandien svarbiausias klausimas net ne tai, kaip patekti į DI rekomendacijas. Galbūt svarbiau paklausti: kiek savo duomenų kontrolės esame pasiruošę atiduoti dėl galimybės ten atsidurti?